Arbatos

Arbatos kilmė

Arbatžolių lapeliuose užkoduota jų augimo vieta, kur gimsta gėrimo aromatas, intensyvumas, ir net spalva

INDIJA

Pirmosios arbatos plantacijos Indijoje atsirado 19-tame šimtmetyje britų kolonistų dėka. Iš pradžių Britanija laikė Kiniją savo vieninteliu arbatos tiekėju, tačiau viskas stipriai pasikeitė, kai Škotijos tyrinėtojas Robert‘as Bruce‘as atrado Asamoje augančius laukinius White Jat arbatos krūmus ir taip sudarė sąlygas naujai arbatos rūšiai atsirasti. Nors, tiesa sakant, tai ir nesustabdė britų bandymų užveisti savo plantacijas Himalajų kalnų papėdėje sodinant kontrabandinius, iš Kinijos atgabentus, China Jat sodinukus, ir puikioji Darjeeling arbata vis dar renkama nuo autentiškų šios rūšies krūmų. Nepaisant tokios abejotinos pradžios, šiuo metu Indijoje auginama arbata yra tokia pat garsi ir populiari, kaip ir kiniška.

INDONEZIJA

Arbatos plantacijas Javos saloje pirmą kartą pabandė užveisti olandai 18-tame šimtmetyje. Deja, Camellia sinensis arbatos krūmų sodinukams, kontrabanda atgabentiems iš Kinijos, netiko Indonezijos salos dirvožemis, ir iki 19-tojo šimtmečio ši pramonės sritis merdėjo. Kai britai Vakarų Bengalijoje netikėtai atrado Camellia assamica rūšies augalus, olandai dar kartą pabandė savo laimę, šį kartą su naujais sodinukais – ir tai buvo tikroji sėkmė. Šiame regione auginama arbata yra panašaus stiprumo ir skonio, kaip ir sodrioji Assam, tai ideali rūšis stiprios ir aromatingos pusryčių arbatos gamybai.

JAPONIJA

Į Japoniją arbatą pirmą kartą atgabeno kinai Song dinastijos laikotarpiui (960-1279), nuo tų laikų japonai puoselėjo arbatos gėrimo tradiciją ir pavertė ją tikru menu, vadinamu chado (arbatos kelias). Kol kinai sėkmingai plėtojo savo šešias pagrindines arbatos klases ir tūkstančius skirtingų jų varijacijų, japonai liko ištikimi pirminiam arbatžolių lapelių apdorojimo metodui ir gamino žaliąją arbatą. Šis susikoncentravimas į vieną konkretų metodą ilgainiui padėjo atsirasti tikrai unikalios kokybės žaliajai arbatai, išsiskiriančiai sultingo žalumo lapeliais ir charakteringu sviestiniu – gaiviu aromatu. Pradžioje gaminta vienuolių išskirtinai meditaciniams ritualams, ši labai aukštai vertinama arbata vaidina svarbų socialinį ir dvasinį vaidmenį šių dienų Japonijos kultūroje.

KINIJA

Kinai išrado popierių, paraką ir kompasą. Bet jų nuostabiausia inovacija buvo arbata, kurios atsiradimas priskiriamas imperatoriaus Shen Nong laikams, apie 2737 metus pr.m.e. Iš pradžių ruošta išskirtinai tik medicininiais tikslais, kasdieniniu gėrimu ji tapo Han dinastijos valdymo metais (206 pr.m.e. – 220 m.e.). Mūsų laikų Kinijoje gaminama tūkstančiai įvairiausių arbatos rūšių: nuo skirtingo apdorojimo juodosios, žaliosios ir baltosios arbatos rūšių iki oolong, puerh, bei geltonosios arbatos. Jei dar abejojate, kad kinai apie arbatą išmano viską, tik pavartykite Lu Yu‘o „Arbatos klasiką“, kurios pirmasis leidimas datuojamas 780 m.e.m. Tai kūrinys, apimantis viską: nuo arbatos krūmų auginimo technologijų iki saloninio etiketo…

ŠRI LANKA

Labiau pažįstama šalies kolonijiniu vardu – Ceilono, Šri Lankos arbata yra viena iš populiariausių pasaulyje. Vis dėl to, ši sėkmė – tai tik viena iš tų nepaprastų istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Ilgą laiką kavos plantacijos buvo laikomos vienu pagrindinių šalies ekonominių resursų, iki tol, kai škotų kilmės plantatorius James’as Taylor’as 1860-tais pasodino savo pirmuosius arbatos krūmus. Jo pradėtas verslas nebuvo itin sėkmingas, tačiau, kai amaras staiga nuniokojo kavos plantacijas, būtent arbatos pramonė tapo kertine Šri Lankos ekonomikos sritimi. Švarus, gaivus čia auginamos arbatos skonis ilgam užkariavo Londono ir kitas pasaulio rinkas.